Išorinis rūpinimasis
Per išorinį rūpinimąsi kitas asmuo tampa toks pats svarbus, kaip mes; tokiu būdu mes suvokiame būtinybę įgyti tam tikro elgesio formą, tai, pavyzdžiui, klausymasis ir noras padėti. Išorinio rūpinimosi praktika leidžia mums kovoti su vidiniu rūpinimusi, nes ji moko mus „duoti“ vietoj „imti“ ar noro „gauti“. Platesne prasme, išorinis rūpinimasis yra būdas nuoširdžiai suprasti kitą asmenį, jo problemas ir jo situaciją; tai savaime veda į pozityvesnius jausmus ir malonesnį nusistatymą jo atžvilgiu.