|
Tapatinimasis |
Tai mechaniška būsena, apibūdinanti
žmogų. Visas jo dėmesys, taip pat ir visas identitetas,
yra užgrobti vienu dalyku, vidiniu ar išoriniu - viena mintis,
viena emocija ar viena situacija, pvz.: fizinis skausmas ar
susierzinimas. Žmogus jame paskęsta, tampa tos dalies (arba
mažojo „aš“) belaisviu; jis patiria situaciją ir pilnai
joje pranyksta. Norėdamas išeiti iš tapatinimosi, žmogus
turi atsiriboti nuo vaidinamos rolės ir tapti jos liudininku. |
|
|