Savęs prisiminimas
Ketvirtąjame kelyje savęs prisiminimas yra esminė technika, reikalinga savęs pažinimo pasiekimui; ji taip pat vadinama paskirstytu dėmesiu. Būdami dėmesingi tam, ką mums peduoda mūsų pojūčiai, tuo pačiu metu sąmoningai suvokiame išorinį pasaulį ir jo sukeliamą poveikį (fiziniai pojūčiai, mintys ir emocijos). Šis atsivėrimas tam, kas „yra“ išlaisvina nuo tapatinimosi ir fragmentacijos; daugiau nelaikome savęs tuo, ką patiriame - vietoje to tampame liudininkais, nešališkais stebėtojais. Tokiu būdu prisimename savo Aš, žadiname savo Esybę.