Tiems, kas ateidavo pas
mano Meistro Meistrą sakydamas „Aš ieškau Tiesos, Žiniojimo ar
Prabudimo“, jis atsakydavo: „Gali pradėti sekti mano mokymu tuomet,
kai sugebėsi įgyti dvi nuostatas: sutiksi daryti tai, ko
nenori ir sutiksi nedaryti to, ko nori.“
Išties, didžiausia kliūtis Kelyje į Prabudimą yra „aš
noriu“.
Įkalintas savo neišmanyme...
Kažkas paklausė mano
Meistro Meistro tokio klausimo:
- Kodėl nekalbate paprastai ir aiškiai, tokia kalba, kurią
visi suprastų?
Meistras atsakė:
- Nes nenoriu būti toks, kaip tu!
Po kelių dienų kažkas jo paklausė to paties klausimo:
- Kodėl jūs aiškinate dalykus tokiu sudėtingu būdu,
taip neaiškiai, skirtingai nuo įprasto kalbėjimo būdo?
Ir Meistras atsakė:
- Aš žinau, ką turiu perduoti ir aš tai perduodu. Tokia mano
pareiga. Viskas, ką darau ir viskas, ką sakau paklūsta
šiai būtinybei. Jei daryčiau taip, kaip jūs norite,
kad daryčiau, pagal jūsų aiškinimus, jūs niekada
negalėtumėte vystytis link prabudimo ir amžinai liktumėte
įkalinti savo neišmanyme.
Pasaulio pabaiga...
- Mula, ar žinai, kas
atsitiks pasaulio pabaigos metu?
- Kurios pasaulio pabaigos metu?
- Ką tu turi omenyje? Kiek jų tuomet yra?
- Dvi: didžioji ir mažoji. Jei mano žmona numirs, tuomet tai mažoji
pasaulio pabaiga. Jei mirsiu aš, tuomet tai didžioji pasaulio pabaiga.
Vienas ar kitas...
Nasrudino kaimelyje gyveno
du broliai dvyniai. Kartą jis išgirdo, kad vienas brolių
ką tik numirė. Pamatęs kitą brolį gatvėje
jis prie jo pribėgo ir tarė: „Kuris iš judviejų mirė?“.